Daug metų sportuojantiems atletams papildai sportui yra tapę normaliu dalyku, ir jie paprastai yra išnagrinėję bei ištyrinėję šią rinką, puikiai žino, kada ir kokius papildus naudoti. Tačiau per vienerius metus su sportu susipažinusi Inesa sako, kad dar kol kas nežino, ar jai reikia papildų, ir kokių, tačiau bent jau jos kelias yra prasidėjęs, ko ji anksčiau niekada nesitikėjo.
Visada į sportą žiūrėjo skeptiškai
Kaip pasakoja Inesa, į sportą ji visada žiūrėjo per atstumą ir net neplanavo jo kažkada sumažinti. Jai pačiai papildai sportui apskritai atrodė mistika, o sportuojantys žmonės – kaip iš kito pasaulio. „Aš visada buvau vidutinis, normalus judrus vaikas, tačiau sportas manęs netraukė. Labiau domėjausi menais, muzika, instrumentais. Sportas buvo kažkas labiau tolimo. Tačiau visgi tą irgi pasirodo gyvenimas taip suklostė, kad visą gyvenimą vengusi sporto, nesportavusi, išsisukinėjusi mokykloje ir universitete nuo kūno kultūros užsiėmimų, ji galiausiai pasirinko sportininką vyrą. Kuris ir pakeitė gyvenime požiūrį į sportą“, – pasakoja Inesa. Dabar jau metai, kaip ji sportuoja.
Sportuoti įkvėpė vyras
Vyrą sutiko per darbus, tačiau tada nežinojo, kad jis sportuoja. Tas neatsispindėjo jo išvaizdoje. Na, matėsi, kad gerai atrodo, tvirtas, tačiau nesijautė, kad tai būtų tas atletas, kurio raumenys labai atkreiptų dėmesį. Ji net nebūtų pagalvojusi, kad ir papildai sportui yra naudojami jo, ir kad treniruojasi jis per savaitę net keturis kartus. Visgi sportas tapo tokiu dalyku, kuris yra gyvenimo būdo dalis. Ilgiau padraugavusi su juo, Inesa pastebėjo, kad sportas jį visada veikia labai teigiamai. Vyras sportuoja, paskui būna linksmas ir ne pavargęs, o turintis dar daugiau energijos. Tai jai tikrai patiko. Galiausiai po ilgos draugystės, ir pati prisipratino prie sporto.
Pamažu atsirado tikra meilė sportui
Pirmiausia, kaip sako Inesa, jis įtikino ją, kad smagu važinėti dviračiu. Ir jie pradėjo kartais važinėti, pasirinkdami ir ilgesnius maršrutus. Tuomet prasidėjo laikas, kada taip pat jie ėmė ir bėgioti. Inesa pripažįsta, kad dėl bėgiojimo jai teko labiausiai perlipti save, jai tai atrodė nepakeliamai sunku. Todėl, kai ji ėmė pastebėti bėgiojimo džiaugsmą, ji pasijuto iš tiesų pralaužusi ledus. Viskas staiga ėmė darytis daug lengviau, net ir viskas, ką ji veikdavo gyvenime, staiga kažkaip palengvėjo, atsirado daugiau energijos, geros nuotaikos. O tada jau ji įsirašė ir į kitus sportus.
Tik pradžioje įgauti motyvacijos ir pradėti sportuoti gali būti tikrai sunku. Tačiau kai pamatai pirmuosius rezultatus, tos motyvacijos atsiranda su kaupu ir tai tiesiog tampa įpročiu. Pats neseniai pradėjau sportuoti ir sportas vilniuje man tapo neatsiejama gyvenimo dalis. Džiaugiuosi savo pasiekimais!